Tvarumas
Tvarumo terminai
Tvarumas yra plati – ir kartais sudėtinga – tema. Šiame puslapyje rasite svarbiausių sąvokų ir terminų paaiškinimus.
Tvarumas yra plati – ir kartais sudėtinga – tema. Šiame puslapyje rasite svarbiausių sąvokų ir terminų paaiškinimus.
Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos siekiama apriboti visuotinį atšilimą iki mažiau nei 2 °C, o geriausia – iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. Veiksmai, siekiant šio ilgalaikio tikslo, apima nuoseklų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą, kad iki 2050 m. pasaulis taptų neutralus klimatui.
Sudarydami Jungtinių Tautų Darbotvarkės iki 2030 m. pagrindą, šie 17 Darnaus vystymosi tikslų (DVT) yra nustatyti siekiant skatinti pasaulinę taiką ir gerovę: mažinti skurdą ir nelygybę, gerinti sveikatą ir švietimą bei skatinti ekonomikos augimą, kartu kovojant su klimato kaita ir saugant vandenynus bei miškus.
Jungtinių Tautų veiksmų planas, skirtas žmonių ir planetos gerovei. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. (angl. 2030 Agenda) buvo priimta Jungtinių Tautų viršūnių susitikime darnaus vystymosi klausimais 2015 m. rugsėjo 25 d. Ja siekiama nukreipti pasaulį tvariu ir atspariu keliu, kurio galutiniai tikslai – išvaduoti žmoniją iš skurdo ir išgydyti planetą.
Elektrinė transporto priemonė, varoma baterijoje kaupiama elektros energija.
Blokų grandinė yra skaitmeninis įrašų, susietų vienas su kitu kriptografiniais metodais, registras. Jis įrašo tą patį duomenų rinkinį kiekvienoje operacijoje tiekimo grandinėje. Pavyzdžiui, kobalto atveju įrašoma kilmė, svoris, dydis, gamybos grandinė ir informacija, nurodanti grandinės dalyvių atitiktį EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) atsakingo mineralų tiekimo gairėms. Blokų grandinės technologija taip pat garantuoja, kad šiuose įrašuose esančios informacijos negalima pakeisti to neaptikus.
Kitas ataskaitos „Mūsų bendra ateitis“ (angl. Our Common Future), kurią 1987 m. paskelbė Pasaulio aplinkos ir plėtros komisija, pavadinimas. Šioje ataskaitoje „tvarus vystymasis“ apibrėžiamas kaip „plėtra, kuri tenkina dabarties poreikius, nesumažindama ateities kartų galimybių tenkinti savuosius“. Ataskaitoje taip pat parodytas aiškus ryšys tarp skurdo mažinimo, lyčių lygybės, turto perskirstymo ir aplinkos išsaugojimo.
Visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos, kurias tiesiogiai ir netiesiogiai sukuria asmuo, įvykis, organizacija, paslauga, vieta ar produktas. Anglies pėdsakas matuojamas anglies dvideginio ekvivalento (CO2e) tonomis per metus.
Nulinės grynosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos. Tai galima pasiekti mažinant ŠESD emisijas (pvz., pasitelkiant anglies kompensavimo priemones) arba visiškai jas pašalinant iš produkto gyvavimo ciklų, įskaitant eksploatavimo ir gyvavimo ciklo pabaigos etapus.
Praktika kompensuoti anglies dvideginio ar kitų šiltnamio efektą sukelian čių dujų emisijas, pavyzdžiui, sodinant medžius, kurie sugeria anglies dvideginį. Kompensavimas matuojamas anglies dvideginio ekvivalento (CO2e) tonomis.
Žiediškumas, arba žiedinė ekonomika, yra koncepcija, skirta sumažinti visuomenės išteklių vartojimą ir dėl to atsirandantį poveikį aplinkai, taikant įvairias žiedines strategijas, tokias kaip žaliavų mažinimas, pakartotinis naudojimas, remontas, pritaikymas naujai paskirčiai ir perdirbimas.
Medžiagas laikome atitinkančiomis žiedinės ekonomikos principus, kai jos gaminamos naudojant atliekas, atsinaujinančias žaliavas arba perdirbtas medžiagas, taip pat – kai jos sukurtos taip, kad jas būtų lengva taisyti, perdirbti ar naudoti pakartotinai.
Siekdami palyginti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas pagal jų visuotinio atšilimo potencialą, kitų dujų kiekius paverčiame ekvivalentiniu (e) anglies dioksido (CO2) kiekiu.
Vertinimas, apimantis dalį produkto gyvavimo ciklo, įskaitant medžiagų įsigijimą, iki pat tiriamo produkto pagaminimo, tačiau neapimantis eksploatavimo ar gyvavimo ciklo pabaigos etapų.
Vertinimas, atsižvelgiantis į poveikį aplinkai kiekviename produkto gyvavimo ciklo etape – nuo gamtos išteklių išgavimo ir apdorojimo (gavybos) iki visų vėlesnių gamybos, transportavimo, produkto naudojimo, perdirbimo ir galiausiai šalinimo ar pakartotinio perdirbimo (gyvavimo ciklo pabaigos) etapų.
Elektros energija gaminama naudojant įvairius pirminius šaltinius, tokius kaip anglis, nafta, dujos, branduolinis kuras, hidroenergija, saulės ir vėjo energija bei biodegalai. Geografinio regiono „energijos šaltinių derinys“ atspindi, kaip tas regionas derina įvairius prieinamus šaltinius savo energijos poreikiams patenkinti. Tai leidžia mums apskaičiuoti ir palyginti geografinių regionų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Gamtinis kuras, toks kaip anglis, nafta ir dujos, susidaręs iš gyvų organizmų liekanų. Iškastinis kuras sunaudojamas kur kas greičiau, nei spėja atsinaujinti.
Dujos, prisidedančios prie visuotinio atšilimo, pvz., anglies dvideginis (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), taip pat freonai/chlorfluorangliavandeniliai. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos dažnai išreiškiamos CO2e masės vienetais, kur „e“ reiškia ekvivalentą.
Kai saulės šviesa pasiekia Žemę, dalis jos atspindima atgal į kosmosą, o likusi dalis virsta šiluma. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos sugeria ir atspindi šią šilumą, nepraleisdamos jos atgal į kosmosą. To rezultatas – nuolatinis planetos šilimas.
Tai ekologinio manipuliavimo (angl. greenwashing) priešingybė. Situacija, kai verslas sąmoningai slepia arba nutyli informaciją apie savo tvarumo praktikas, tikėdamasis išvengti atidaus nagrinėjimo ir kritikos. Įmonės gali vengti kalbėti apie veiksmus, kurių imasi siekdamos didesnio tvarumo, nes nenori pasirodyti netobulos. Dėl to vartotojai ir kitos suinteresuotosios šalys nėra informuojamos ir šviečiamos apie realią pažangą šioje srityje.
Apgaulinga rinkodaros forma, kuria siekiama įtikinti žmones, kad organizacijos produktai, tikslai ir politika yra draugiškesni aplinkai nei yra iš tikrųjų.
Užtikrinimas, kad visi turėtų vienodas galimybes ir prieigą prie išteklių, ypač žmonės, kurie kitu atveju galėtų būti atskirti ar marginalizuojami, pavyzdžiui, mažumų grupių nariai bei asmenys, turintys fizinę ar psichinę negalią.
Transporto priemonės variklis, varomas benzinu arba dyzelinu.
Nuoseklūs ir tarpusavyje susiję produkto sistemos etapai – nuo žaliavų įsigijimo ar išgavimo iš gamtos išteklių iki galutinio pašalinimo (gyvavimo ciklo pabaigos).
Tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti produkto poveikį aplinkai. Jis taip pat apibrėžia sistemą šiam poveikiui išmatuoti, kartu su žingsniais nustatyto tikslo link – pavyzdžiui, kaip padaryti tą produktą tvaresnį.
Nulinės grynosios emisijos pasiekiamos tada, kai išmetamųjų teršalų kiekį atsveria iš atmosferos pašalintas jų kiekis. Šis terminas gali būti taikomas tiek anglies dvideginiui, tiek visoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) teikia išsamias rekomendacijas įmonėms, kaip, priimant sprendimus dėl pirkimų ir medžiagų, gerbti žmogaus teises.
Paryžiaus susitarimas yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis dėl klimato kaitos, kurią pasirašė beveik visos planetos valstybės (teksto rašymo metu – 197 šalys).
Transporto priemonė, varoma tiek benzininiu ar dyzeliniu varikliu, tiek elektriniu varikliu, maitinamu baterijos, kuri yra įkraunama prijungus prie elektros tinklo.
Mūsų ambicingos programos, kurios tikslas – sukurti klimatui neutralų automobilį, pašalinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas visoje tiekimo grandinėje ir gamybos procese, pavadinimas.
Atsinaujinančioji energija – tai naudinga energija, gaunama iš atsinaujinančių išteklių, kurie natūraliai atsistato per žmogaus gyvenimo laikotarpį, įskaitant anglies dvideginio neišskiriančius (neutralius) šaltinius, tokius kaip saulės, vėjo ir vandens energija.
Medžiagos, tokios kaip kobaltas, auksas, litis, nikelis, žėrutis, tantalas, alavas, volframas, oda ir plastikai, kurių tiekimo grandinėse kyla didelė žmogaus teisių pažeidimų (pvz., vaikų darbo, korupcijos ir pan.) arba neigiamo poveikio aplinkai (pvz., ekosistemų ardymo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir pan.) rizika.
Viešas mūsų politikos, procedūrų, tikslų, įsipareigojimų, sėkmių, nesėkmių ir realaus poveikio darbuotojams, bendruomenėms bei aplinkai atskleidimas. Skaidrumas turėtų būti vertinamas kaip priemonė pokyčiams, o ne kaip tikslas savaime.







